nosė

nósė sf. (1) žr. 1 nosis: 1. Jo nósė perkreipta an šono Gdr. Nósė suputo nu bitės Pp. Ką čia rakinėji nosę! Vkš. Nosė kaip avies – par visą veidą Krž. Žmogau, paveizėk, tavo nósė nušalusi! Krš. Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks smarkus, kad nosę dura Šts. Tas veršelis teip kiša nósę, nora laižyties, bučiuoties Brs. Po svočiutės nose voras musę korė JV739. Vyras kaip balkis, nosė kaip dalgis Lkv. Nosẽlė kaip daržingalis (didelė) Šv. Noselė kaip šuo ant tiltu Varn. ^ Nėr kur įkišti nosės (nėra vietos) Vdk. Nósės pasiklausk, akys parodys (pakelk nosį aukščiau ir pamatysi) Štk. Kai gausi par nosę, tai ir rytõ[j] žinosi! Krž. Sreba, ka nósė dreba (labai godžiai) Krš. Ėsk, kas po nósės padėta Vkš. Klapatas vasarą vartai, žiemą nosė I. Viena nósė beliko iš tų lakstymų (labai sudžiūvo) Rdn. Į akį par daug, į nósę par mažai Lkv. Pagal nósę i tabokas Trk. 2. Slogos – nósės užgulusios Krš. 3. Būdavo, nueini milžt karvės, kokie du pacai sukiša nóses i žiūri Rd. 4. Čebatų nósės sulaužytos Mlt. 5. vienas iš dviejų medinių kabliukų botagui vyti: Nepamesk nósės, paskuo neturėsi su kuo votegą vyti Slnt. 6. ratgalio dalis – dvišakas medis su kabliu, už kurio užkabinama virvė priveržiant šienvežę kartį: Važiuodams į laukus rugių vežti neužmiršk pasiimti nósę Slnt. Ka važiuosi šieno, neužmiršk nósę su ratgaliu pasiimti Ms.

◊ bàbt ant nósės (mirtis) staiga atėjo: Eini, dirbi, plėši, bàbt an nósės – nieko nebreik Krš.

da nósė trumpà (kieno) Mlt dar per jaunas, per mažas.

iš nósės burnõn (į dantìs) (žinoti, išmanyti) labai menkai, mažai: Žinai tik iš nósės burnõn Mlt. Tiek težinai, kaip iš nosės į dantis Vkš. Tiek išmanai, kiek iš nósės į dantìs NmŽ.

iš nósės dìrbtas atsparus šalčiui: Aš esu iš nosės dirbtas, nebijau šalčio Šts.

kaĩp iš nósės labai mažas (apie lietų): Kitur, sako, kibirais verčia lietaus, o pas mus palijo kaĩp iš nósės Brs.

karãliaus nósė išvirta avies ar kiaulės užpakalinės kojos dalis per sulenkimą: Nėr skanesnio kiaulienos daikto, kai karãliaus nósė Vdk.

ne nósėn (kas) nepatinka: Pamačiau, kad jam ne nósėn, ir nutilau Mlt.

ne tàvo (màno, jõ...) nósei ne pagal tavo (mano, jo...) jėgas, gabumus, išgales: Ne tàvo nósei viską suprasti Vkš. Ne tàvo nósei tokį aštuonnytį išausti KlvrŽ. Ne màno nósei tiek daug išmokti Šll. Tai ne jūsų nosei šis darbas nuveikti Sim.

nóse árdamas (eina) KlvrŽ nosarais, girtas: Tie velniai (girtuokliai) nóse árdamys eita Vn. Nóse árdamas eina (girtas), kur eisi šokti! Grd.

nósę gáuti būti sugėdintam: Nósę gáusi, jei ras nešvariai Vn.

nósę kélti (pakélti, kelnóti) jausti savo vertę, didžiuotis: Iš ko nosę būčia pakėlęs, kad ne iš darbo? Šts. Gauna daugiau piningų, kelnó[ja] i ta nosìkę, ką tu sakysi! Rdn.

nósę láužia labai dvokia ar kvepia: Nebgaliu daugiau čia būti – nosę lauža Krž.

nósę nuléisti

1. nusiminti, apsiblausti: Turgu[j] pametė šimtinę, daba vaikščio[ja] nósę nuléidęs Kv.

2. Gs pasidaryti nebe taip išdidžiam.

nósę nušnỹpšti įveikti, pamokyti: Nùšnypštė nósę, i padaryk ką Krš.

nósei pakìlti lig debesų̃ pradėti labai didžiuotis, pasipūsti: Daba visų nósės y[ra] pakìlusios lig debesų Grg.

nósės tiesumù (eiti) tiesiai: Eina nosės tiesumu KlvrŽ.

nuo nósės (dėti) nuo kiekvieno asmens: Ką ten pragersi – visi dėjom nu nósės Trk.

per nósę negarbė, pažeminimas: Visiems par nósę tie žodžiai Stl.

po nósės; prie pàt nósės arti, čia pat: Tas, daug nelaukęs, išsitrauka duonos abraką ir pakiša karaliuo po nósės Šauk. Grabas pry pat nósės (čia pat mirtis) Pj.